išdobti
2 išdóbti; R44 žr. 1 išduobti:
1. Išdóbėm duobę Trk. Išdobta (iškasta) velėna prižėlė Grž. | refl.: Išsidobs užuolaida, kai ją atitrauksi Rm.
2. Žyniautojas savo rankoje išdobtą moliūgą, pilną mažų akmenaičių, laiko Ns1857,71.
\
dobti; išdobti
Dictionary of the Lithuanian Language.